Gott
skipulag og įrangursrķkar nįmsašferšir
eru undirstaša góšs nįmsįrangurs.
Meš žvķ aš
nįlgast nįmiš į skipulegan og sjįlfstęšan hįtt og tileinka
sér bestu nįmstękni, lęra nemendur rétt vinnulag og
verša žar meš farsęlir nįmsmenn.
Nįm
er mjög einstaklingsbundiš. Žaš er ekki til sś nįmsašferš eša
nįmstękni sem hentar öllum og viš allar ašstęšur. Žar af
leišandi gengur ašferšin viš aš lęra aš lęra śt į žaš
aš įtta sig į žvķ hvaš viš vitum og hvaš viš vitum ekki um
leiš og viš komumst aš žvķ hvaš viš getum gert til aš rįša
bót į žvķ. Til aš
tileinka sér góša nįmstękni er naušsynlegt aš:
-
axla
aukna įbyrgš į eigin nįmi
-
nżta tķmann
vel og halda sér viš efniš
-
leita
ašstošar viš aš nįlgast verk/verkefni į sem aušveldastan hįtt
-
vera
bśinn aš afla sér žeirrar žekkingar og hęfni sem naušsynleg
er ķ byrjun verks/verkefnis, fylgja žvķ eftir meš žvķ aš
lęra meira og ljśka sķšan viš aš leysa žaš
-
viša
aš sér fjölbreytilegri žekkingu og heimildum
-
hafa
hugrekki til aš gera sér ljóst hvenęr og hverja į aš bišja um hjįlp
Žaš
hefst meš žvķ aš:
1.
Lęra aš žekkja sjįlfan sig
Byrjiš į žvķ aš
gera ykkur hreinskilningslega grein fyrir eigin
styrk og veikleika hvaš varšar almenna hęfileika til nįms ķ
framhaldsskóla eša hįskóla sem
er lestur, skrift, hlustun, stęršfręši - og nįms/vinnulags sem er skipulag,
tķmastjórnun, einbeiting, hlustun og glósugerš.
Nęst er aš skilgreina hvernig ykkur finnst best aš
lęra. Margir žęttir hafa įhrif į nįm, hugleišiš hvort žiš lęriš
best meš žvķ aš lesa, horfa, hlusta eša framkvęma? Ennfremur er
naušsynlegt aš kynna sér kennsluašferšir kennarans svo žiš
getiš tileinkaš ykkur bestu nįmsašferšir til aš nį sem bestum įrangri.
Žessu til višbótar,
ęttuš žiš aš hugleiša hvenęr
[Eruš žiš
morgunhanar eša nįtthrafnar?] og hvar [Hvort einbeitiš žiš
ykkur betur ķ björtu hįvašasömu
herbergi eša ķ žęgilegu, hljóšlįtu horni?] žiš eruš best
upplögš til aš lęra.
2. Stjórna tķma
sķnum og lķfi
Fyrsta skrefiš ķ nįminu er aš hafa stjórn į tķmanum
- skipuleggja eigiš lķf - og skilgreina hvaša markmiš žiš hafiš og
sķšan aš raša hlutunum ķ forgangsröš svo žiš eigiš betra meš aš nį
settu marki.
Skoša hvernig žiš notiš tķmann. Ef žiš
verjiš ekki tķmanum
ķ žaš sem į aš vera ķ fyrirrśmi - žį veršiš žiš aš gera naušsynlegar
breytingar žar į - aš öšrum kosti tekst ykkur ekki aš nį settu marki. Ef skólinn,
nįmiš og góšar einkunnir eru fyrst į dagskrį hjį ykkur - žį veršiš žiš aš
bśa til og fylgja tķmaįętlun sem gefur ykkur nęgan tķma til aš
stunda nįmiš meš žvķ aš sękja tķma og lęra.
3.
Auka einbeitingu
Góšir nemendur verja ekki endilega
meiri tķma ķ aš lęra samanboriš viš lélega nemendur - aftur į móti nżta žeir
nįmstķmann óneitanlega į įhrifarķkari hįtt.
Lęriš aš
beina athyglinni ašeins aš žvķ verkefni sem er ķ gangi hverju sinni -
lęriš aš einbeita ykkur! Žegar žiš eruš
ķ tķma eša eruš tilbśin til aš lęra, beiniš žį óskiptri athygli ykkar
aš žvķ.
Og muniš aš forsenda žess aš
muna er hversu vel žiš lęriš eitthvaš, ekki hve fljót žiš eruš aš
lęra žaš. Žiš veršiš aš innbyrša eitthvaš įšur en žiš
gleymiš žvķ.
4.
Vita
hvaš er nįm og hvernig žaš fer fram
Nįm er meira en ašeins aš fara ķ tķma og vinna
heimavinnu. Žaš er ķ raun fjórskipt hringrįs:
forskošun
>> kennslustund >> endurskošun/upprifjun >> nįm
[ preview >> class >> review >> study ]
Žegar žiš byggiš upp vanabundinn nįmshring tekst
ykkur aš lęra meira į styttri tķma og įlagiš veršur minna.
Meira um žaš hvernig į aš lęra aš
lęra:
5. Koma
sér upp góšum oršaforša
Enskan er
aušugasta tungumįliš ķ heiminum hvaš oršaforša snertir (sjį t.d. Speaking
of Language).
Sérhvert orš er tįkn sem stendur fyrir hugmynd eša hlut. Hęfileikinn
til aš skilja žżšingu žeirra orša sem ašrir nota og velja réttu oršin
til aš mišla hugmyndum, upplżsingum og tilfinningum til annarra er mjög
mikilvęgur ķ įrangursrķku nįmi.
Til aš koma sér upp góšum oršaforša žarf mašur aš
vera nęmur fyrir oršum og oršasamböndum, koma sér upp tękni til aš skilja merkingu nżrra
orša įsamt ašferš til aš leggja nż orš og žżšingu žeirra į
minniš.
6. Žjįlfa
góša lestrartękni
Hafiš žiš
nokkurn tķmann sofnaš į mešan žiš
leikiš tennis eša horfiš į uppįhalds sjónvarpsžįttinn ykkar?
Sennilega ekki?
- En žegar lestur į ķ hlut?
Sennilega.
- Hver
er munurinn?
Ef žiš eruš žįtttakendur, lķkamlega eša andlega žį
eruš žiš įhugasöm og haldiš athyglinni. Žegar žiš eruš óvirk
žį missiš žiš fljótlega įhugann og fariš aš hugsa um annaš.
Til žess aš lęra meš žvķ aš rannsaka/lesa efni veršur
mašur aš vera virkur, hugsandi žįtttakandi ķ ferlinu ekki óvirkur įhorfandi.
Skošiš alltaf efniš sem ķ hlut į og veriš viss um aš hvert verkefni hafi sérstakan
tilgang. Veriš virkir lesendur svo tilganginum sé nįš og svariš
spurningum um efniš. Haldiš ykkur viš efniš meš žvķ aš kanna
reglulega hvaš žiš hafiš lesiš.
7. Žjįlfa
ritfęrni
Aš lżsa hugmyndum sķnum į
skilmerkilegan hįtt
krefst ekki ašeins hęfileika til skrifa heldur lķka óskiptrar athygli,
ķgrundašrar hugsunar og virkrar žįtttöku. Ašeins virkum žįtttakendum
ķ skriftarferlinu tekst aš koma hugmyndum sķnum skżrt į framfęri.
Skrifin verša aš:
-
hafa
tilgang
-
byggjast
į įkvešinni hugmynd eša kenningu
-
byggjast
į skipulagšri žróun hugmynda meira og minna rökstuddri
-
byggjast
į rökręnni nišurstöšu
8. Žróa hlustunarhęfileika og glósutękni
Meš žvķ aš hlusta
į réttan hįtt į fyrirlestur og įkveša
hvaš er mikilvęgt žarf aš tileinka sér tvenns konar hęfileika įšur
en upplżsingar eru skrifašar nišur. Enn og aftur er lögš įhersla į žaš aš
lykillinn aš velgengni ķ nįmi er aš vera virkur en ekki óvirkur žįtttakandi.
Góš glósugerš krefst žess aš nemendur:
-
undirbśi
sig fyrir tķma
-
séu
virkir hlustendur
-
geri
greinarmun į ašal- og aukaatrišum
-
noti
sérstakt kerfi til aš glósa
-
taki
žįtt ķ žvķ sem fram fer ķ tķmanum
-
endurskoši
reglulega
9. Vita
hvernig į aš lęra fyrir próf og taka próf
Próf eru til aš sżna kennurum hversu mikiš
nemendur hafa lęrt. Meš žvķ aš undirbśa sig undir próf öšlast
žeir dżpri skilning į efninu, fyrirbyggja kvķša og hękka
einkunnir sķnar.
Best er aš leita eins mikilla upplżsinga um prófiš og hęgt
er, lęra og endurskoša efniš ķ nokkurn tķma [nota sķšasta kvöldiš
fyrir próf fyrir upprifjun ekki stķfan lestur], vinna skipulega aš śrlausn
prófsins og fara yfir prófiš meš kennaranum sķnum žegar hann er bśinn
aš gefa žvķ einkunn.
10.
Takast į viš hvert nįmskeiš fyrir sig
Žaš er ekki hęgt aš fį eitthvaš fyrir ekkert.
Aftur į móti er hęgt aš fį ekkert fyrir eitthvaš og er žaš einmitt
sį afrakstur sem fęst śt śr hverju nįmskeiši ef žaš eina sem gefiš er ķ
žaš eru peningar [t.d. ķ formi skólagjalda, greišslu į uppihaldi
o.s.frv.].
Sönn kennsla sem stendur undir nafni er ekki ašeins žaš aš
troša einhverju efni ķ heilann į nemendum. Sönn kennsla er žaš ferli
sem felst ķ žvķ aš efla hęfileika nemenda til aš komast įfram ķ lķfinu.
Kennarar geta ašeins skipulagt nįmiš en til aš śr verši nįm žį
verša nemendur aš bera įbyrgš į eigin athöfnum.
______
Heimildir:
© Rio Salado College,
Arizona - Learning to learn [žżtt og stašfęrt af
ŽÓ]
Upp
© 2000
Žórunn Óskarsdóttir, M.Ed. Allur réttur įskilinn. Vefstjóri
Sķšast uppfęrt:
03.05.2005
|