Žś ert hér











[Metacognition]
 
[Learning to learn]





Gott skipulag og įrangursrķkar nįmsašferšir
  eru undirstaša góšs nįmsįrangurs.

Meš žvķ aš nįlgast nįmiš į skipulegan og sjįlfstęšan hįtt og tileinka sér bestu nįmstękni, lęra nemendur rétt vinnulag og verša  žar meš farsęlir nįmsmenn. 

Nįm er mjög einstaklingsbundiš. Žaš er ekki til sś nįmsašferš eša nįmstękni sem hentar öllum og viš allar ašstęšur. Žar af leišandi gengur ašferšin viš aš lęra aš lęra śt į žaš aš įtta sig į žvķ hvaš viš vitum og hvaš viš vitum ekki um leiš og viš komumst aš žvķ hvaš viš getum gert til aš rįša bót į žvķ. Til aš tileinka sér góša nįmstękni er naušsynlegt aš:

  • axla aukna įbyrgš į eigin nįmi

  • nżta tķmann vel og halda sér viš efniš

  • leita ašstošar viš aš nįlgast verk/verkefni į sem aušveldastan hįtt

  • vera bśinn aš afla sér žeirrar žekkingar og hęfni sem naušsynleg er ķ byrjun verks/verkefnis, fylgja žvķ eftir meš žvķ aš lęra meira og ljśka sķšan viš aš leysa žaš

  • viša aš sér fjölbreytilegri žekkingu og heimildum

  • hafa hugrekki til aš gera sér ljóst hvenęr og hverja į aš bišja um hjįlp

Žaš hefst meš žvķ aš:

 1.  Lęra aš žekkja sjįlfan sig

Byrjiš į žvķ aš gera ykkur hreinskilningslega grein fyrir eigin styrk og veikleika hvaš varšar almenna hęfileika til nįms ķ framhaldsskóla eša hįskóla sem er lestur, skrift, hlustun, stęršfręši - og nįms/vinnulags sem er skipulag, tķmastjórnun, einbeiting, hlustun og glósugerš.

Nęst er aš skilgreina hvernig ykkur finnst best aš lęra. Margir žęttir hafa įhrif į nįm, hugleišiš hvort žiš lęriš best meš žvķ aš lesa, horfa, hlusta eša framkvęma? Ennfremur er naušsynlegt aš kynna sér  kennsluašferšir kennarans svo žiš getiš tileinkaš ykkur bestu nįmsašferšir til aš nį sem bestum įrangri.

Žessu til višbótar, ęttuš žiš aš hugleiša  hvenęr [Eruš žiš morgunhanar eša nįtthrafnar?] og hvar [Hvort einbeitiš žiš ykkur betur ķ  björtu hįvašasömu herbergi eša ķ žęgilegu, hljóšlįtu horni?] žiš eruš best upplögš til aš lęra.

 2.  Stjórna tķma sķnum og lķfi

Fyrsta skrefiš ķ nįminu er aš hafa stjórn į tķmanum - skipuleggja eigiš lķf - og skilgreina hvaša markmiš žiš hafiš og sķšan aš raša hlutunum ķ forgangsröš svo žiš eigiš betra meš aš nį settu marki.

Skoša hvernig žiš notiš tķmann. Ef žiš verjiš  ekki tķmanum ķ žaš sem į aš vera ķ fyrirrśmi - žį veršiš žiš aš gera naušsynlegar breytingar žar į - aš öšrum kosti tekst ykkur ekki aš nį settu marki. Ef skólinn, nįmiš og góšar einkunnir eru fyrst į dagskrį hjį ykkur - žį veršiš žiš aš bśa til og fylgja tķmaįętlun sem gefur ykkur nęgan tķma til aš stunda nįmiš meš žvķ aš sękja tķma og lęra.

 3.   Auka einbeitingu

Góšir nemendur verja ekki endilega meiri tķma ķ aš lęra samanboriš viš lélega nemendur - aftur į móti nżta žeir nįmstķmann óneitanlega į įhrifarķkari hįtt.

Lęriš aš beina athyglinni ašeins aš žvķ verkefni sem er ķ gangi hverju sinni - lęriš aš einbeita ykkur! Žegar žiš eruš ķ tķma eša eruš tilbśin til aš lęra, beiniš žį óskiptri athygli ykkar aš žvķ.

Og muniš aš forsenda žess aš muna er hversu vel žiš lęriš eitthvaš, ekki hve fljót žiš eruš aš lęra žaš. Žiš veršiš “aš innbyrša” eitthvaš įšur en žiš “gleymiš” žvķ.

 4.  Vita hvaš er nįm og hvernig žaš fer fram

Nįm er meira en ašeins aš fara ķ tķma og vinna heimavinnu. Žaš er ķ raun fjórskipt hringrįs:

forskošun >> kennslustund >> endurskošun/upprifjun >> nįm
[ preview >> class >> review >> study ]

Žegar žiš byggiš upp vanabundinn nįmshring tekst ykkur aš lęra meira į styttri tķma og įlagiš veršur minna.

Meira um žaš hvernig į aš lęra aš lęra:

 5.  Koma sér upp góšum oršaforša

Enskan er aušugasta tungumįliš ķ heiminum hvaš oršaforša snertir (sjį t.d. Speaking of Language). Sérhvert orš er tįkn sem stendur fyrir hugmynd eša hlut. Hęfileikinn til aš skilja žżšingu žeirra orša sem ašrir nota og velja réttu oršin til aš mišla hugmyndum, upplżsingum og tilfinningum til annarra er mjög mikilvęgur ķ įrangursrķku nįmi.

Til aš koma sér upp góšum oršaforša žarf mašur aš vera nęmur fyrir oršum og oršasamböndum, koma sér upp tękni til aš skilja merkingu nżrra orša įsamt ašferš til aš leggja nż orš og žżšingu žeirra į minniš.

 6.  Žjįlfa góša lestrartękni

Hafiš žiš nokkurn tķmann sofnaš į mešan žiš leikiš tennis eša horfiš į uppįhalds sjónvarpsžįttinn ykkar?

Sennilega ekki? - En žegar lestur į ķ hlut?

Sennilega. - Hver er munurinn?

Ef žiš eruš žįtttakendur, lķkamlega eša andlega žį eruš žiš įhugasöm og haldiš athyglinni. Žegar žiš eruš óvirk žį missiš žiš fljótlega įhugann og fariš aš hugsa um annaš.

Til žess aš lęra meš žvķ aš rannsaka/lesa efni veršur mašur aš vera virkur, hugsandi žįtttakandi ķ ferlinu ekki óvirkur įhorfandi. Skošiš alltaf efniš sem ķ hlut į og veriš viss um aš hvert verkefni hafi sérstakan tilgang. Veriš virkir lesendur svo tilganginum sé nįš og svariš spurningum um efniš. Haldiš ykkur viš efniš meš žvķ aš kanna reglulega hvaš žiš hafiš lesiš.

 7.  Žjįlfa ritfęrni

Aš lżsa hugmyndum sķnum į skilmerkilegan hįtt krefst ekki ašeins hęfileika til skrifa heldur lķka óskiptrar athygli, ķgrundašrar hugsunar og virkrar žįtttöku. Ašeins virkum žįtttakendum ķ skriftarferlinu tekst aš koma hugmyndum sķnum skżrt į framfęri.

Skrifin verša aš:

  • hafa tilgang

  • byggjast į įkvešinni hugmynd eša kenningu

  • byggjast į skipulagšri žróun hugmynda meira og minna rökstuddri

  • byggjast į rökręnni nišurstöšu

 8.  Žróa hlustunarhęfileika og glósutękni 

Meš žvķ aš hlusta į réttan hįtt į fyrirlestur og įkveša hvaš er mikilvęgt žarf aš tileinka sér tvenns konar hęfileika įšur en upplżsingar eru skrifašar nišur. Enn og aftur er lögš įhersla į žaš aš lykillinn aš velgengni ķ nįmi er aš vera virkur en ekki óvirkur žįtttakandi.

Góš glósugerš krefst žess aš nemendur:

  • undirbśi sig fyrir tķma

  • séu virkir hlustendur

  • geri greinarmun į ašal- og aukaatrišum

  • noti sérstakt kerfi til aš glósa

  •  taki žįtt ķ žvķ sem fram fer ķ tķmanum

  • endurskoši reglulega 

 9.  Vita hvernig į aš lęra fyrir próf og taka próf

Próf eru til aš sżna kennurum hversu mikiš nemendur hafa lęrt. Meš žvķ aš undirbśa sig undir próf öšlast žeir dżpri skilning į efninu, fyrirbyggja kvķša og hękka einkunnir sķnar.

Best er aš leita eins mikilla upplżsinga um prófiš og hęgt er, lęra og endurskoša efniš ķ nokkurn tķma [nota sķšasta kvöldiš fyrir próf fyrir upprifjun ekki stķfan lestur], vinna skipulega aš śrlausn prófsins og fara yfir prófiš meš kennaranum sķnum žegar hann er bśinn aš gefa žvķ einkunn. 

10.  Takast į viš hvert nįmskeiš fyrir sig

Žaš er ekki hęgt aš fį eitthvaš fyrir ekkert. Aftur į móti er hęgt aš fį ekkert fyrir eitthvaš og er žaš einmitt sį afrakstur sem fęst śt śr hverju nįmskeiši ef žaš eina sem gefiš er ķ žaš eru peningar [t.d. ķ formi skólagjalda, greišslu į uppihaldi o.s.frv.].

Sönn kennsla sem stendur undir nafni er ekki ašeins žaš aš troša einhverju efni ķ heilann į nemendum. Sönn kennsla er žaš ferli sem felst ķ žvķ aš efla hęfileika nemenda til aš komast įfram ķ lķfinu. 

Kennarar geta ašeins skipulagt nįmiš en til aš śr verši nįm žį verša nemendur aš bera įbyrgš į eigin athöfnum.

______
Heimildir: 
©
Rio Salado College, Arizona  - Learning to learn [žżtt og stašfęrt af ŽÓ]


Upp

© 2000 Žórunn Óskarsdóttir, M.Ed. Allur réttur įskilinn. Vefstjóri
Sķšast uppfęrt: 03.05.2005